Žvėris. Linda Arāja.

pārkāpj likumu un pakļauj sevi gan seksuālai izmantošanai, gan morālai un fiziskai vardarbībai. Tā ir upura un varmākas spēle, kas aktualizē jautājumu, vai upuris nes atbildību par sevi? Vai aiz katra varmākas reiz bijis upuris, bet aiz katra upura potenciālais varmāka? Bet galvenokārt Lauma liek uzdot jautājumu – vai pēc piedzīvotas vardarbības vēl ir iespējama dzīve? Un kāpēc cilvēks pieļauj vardarbību?

Kā pati Lauma saka, reizēm šķiet, ka mazas un nevainīgas izvēles iesāk nepareizo izvēļu kopumu, kuru pārtraukšana ir pielīdzināma izskriešanai priekšā braucošam vilcienam.
/Apraksts no jumava.lv

">

Kampas šiek tiek įlenktas. Skaitymui netrukdo.

Romanas yra prisiminimų kelionė devyniolikos/dvidešimties metų amžiaus Laumos gyvenime. Po susitikimo su vaikinu vardu Zvērs mergina nusprendžia išgyvenimus užfiksuoti raštu, išrašydama iš savęs prisiminimų raizginį, kuris formuojasi kaip sąmonės srautas. Zvērs yra Laumos gyvenimo didžioji meilė, tačiau ši meilė veda į savęs sunaikinimą. Mergina pasiduoda manipuliatyviems santykiams su narcizu, įkrenta į narkotikų priklausomybę, vykdo įvairius abejotinus sandorius, pažeidžia įstatymą ir pasiduoda tiek seksualiniam išnaudojimui, tiek moraliniam ir fiziniam smurtui. Tai yra aukos ir smurtautojo žaidimas, kuris aktualizuoja klausimą, ar auka prisiima atsakomybę už save? Ar už kiekvieno smurtautojo kadaise buvo auka, o už kiekvienos aukos potencialus smurtautojas? Bet svarbiausia, Lauma užduoda klausimą – ar po patirto smurto dar įmanomas gyvenimas? Ir kodėl žmogus leidžia smurtą?

Kaip pati Lauma sako, kartais atrodo, kad mažos ir nekaltos pasirinkimai pradeda neteisingų pasirinkimų rinkinį, kurio nutraukimas prilygsta išbėgimui prieš važiuojantį traukinį.
/Aprašymas iš jumava.lv