Viduramžių Vokietijos medžio raižiniai, unikalus tyrimas vokiečių kalba.

visiekārotākā balva mākslas grāmatu jomā. Tas, kas man šķiet tik unikāli atsvaidzinošs un pamācošs Baksandala pieejā, ir neatlaidīgais uzsvars uz mākslas darbu raksturu kā Vācijas vispārējo dzīves apstākļu neatņemamu sastāvdaļu šajā kritiskajā pārmaiņu periodā: viņš pēta liepas koksnes sastopamību un īpašības, izmantoto instrumentu formu, mecenātu ietekmi, viņu individuālās ģildes lomu, ģildes agrīno attīstību un kapitālismu, Vācu atbildes uz itāļu idejām — no divkāršās grāmatvedības uzskaites līdz mākslas teorijai — un daudz citu aspektu, par kuriem mākslas vēsturnieki zina mazāk, nekā vajadzētu. Viņam izdodas likt mums saprast, ka visiem šiem faktiem ir izšķiroša nozīme attiecībā uz viņa galveno mērķi, proti, vispusīgāku tēlniecības izpratni. Baksandala grāmata ir unikāla. Es nevaru iedomāties labāku ievadu šai novārtā atstātajai, bet nozīmīgajai mākslas vēstures nodaļai." (Horsts V. Jansons)

">

Labai geros būklės, su dėžute. 27x20cm, 400 psl., Miunchenas, 1984. Baxandall, Michael: The Art of the Woodcarvers: Tilman Riemenschneider, Veit Stoss, and their Contemporaries. - “Didieji Tilmano Riemenschneiderio ir Veito Stoso, Mulčero, Erhardo, Pačero ir Leinbergerio raižiniai yra vieni iš Vokietijos iškiliausių meno kūrinių. Kaip bet kuri kita meno forma, jie atspindi Vokietijos kultūros ir socialinę istoriją XV ir XVI amžių sandūroje. Michaelas Baxandallas už šią knygą gavo Mičelo premiją, kuri, galbūt, yra labiausiai trokštama premija meno knygų srityje. Tai, kas man atrodo taip unikaliai gaivinančio ir mokančio Baxandallo požiūryje, yra nuolatinis dėmesys meno kūrinių pobūdžiui kaip Vokietijos bendro gyvenimo sąlygų neatsiejama dalis šiuo kritiniu pokyčių laikotarpiu: jis tyrinėja liepų medienos paplitimą ir savybes, naudojamų įrankių formą, mecenatų įtaką, jų individualių gildijų vaidmenį, gildijų ankstyvą plėtrą ir kapitalizmą, Vokietijos atsaką į italų idėjas — nuo dvigubos buhalterijos iki meno teorijos — ir daug kitų aspektų, apie kuriuos meno istorikai žino mažiau nei turėtų. Jam pavyksta priversti mus suprasti, kad visi šie faktai yra lemiami jo pagrindinio tikslo, būtent, visapusiškesnio skulptūros supratimo atžvilgiu. Baxandallo knyga yra unikali. Negaliu įsivaizduoti geresnio įvado į šį pamirštą, bet reikšmingą meno istorijos skyrių." (Horstas V. Jansons)