Artmane Žiemiečiai Akimirkos iš mano gyvenimo

Viņa bija Eduarda Smiļģa vēlīnā posma galvenā zvaigzne un vēlāk arī Pētera Pētersona un Arnolda Liniņa iestudējumu balsts.

2. "Dzimtā asinis" un Vissavienības slava
Lai gan Latvijā viņu mīlēja jau sen, milzīgu slavu visā PSRS viņai atnesa filma "Dzimtā asinis" (1963). Viņa kļuva par "padomju sievietes" ideālu – stipru, mīlošu un pacietīgu. Šajā laikā viņu burtiski dievināja miljoniem skatītāju no Rīgas līdz Vladivostokai.

3. "Teātris" un Džūlija Lamberte
Viņas kino karjeras virsotne neapšaubāmi ir Jāņa Streiča filma "Teātris" (1978) pēc Viljama Somerseta Moema romāna. Džūlijas Lambertes loma kļuva par Artmanes personības spoguli. Viņas teiktā frāze: "Kas ir mīlestība? Teātris. Kas ir teātris? Mīlestība!" kļuva par viņas dzīves moto. Šajā filmā viņa spēlēja kopā ar citām zvaigznēm, tostarp jauno Ivaru Kalniņu.

4. Interesanti un mazāk zināmi fakti:
• Bērnības grūtības: Viņas ceļš uz virsotni nebija viegls. Vija piedzima zemnieku ģimenē, tēvs gāja bojā nelaimes gadījumā pirms viņas dzimšanas. Bērnībā viņa strādāja par ganu meiteni un piedzīvoja lielu trūkumu.

• Ģimene un noslēpumi: Viņa bija precējusies ar aktieri Artūru Dimiteru. Tikai dzīves nogalē Artmane atklāja sen glabātu noslēpumu – viņas meitas Kristiānas Dimiteres bioloģiskais tēvs patiesībā bija krievu aktieris Jevgeņijs Matvejevs (ekrāna partneris filmā "Dzimtā asinis").

• Pāreja uz Jauno Rīgas teātri: Dzīves pēdējos gados, pēc politiskajām un personīgajām pārmaiņām, viņa pameta Dailes teātri un pievienojās Jaunajam Rīgas teātrim pie Alvja Hermaņa, kur nospēlēja savu pēdējo lielo lomu izrādē "Pīķa dāma".

• Vārda maiņa: Dzīves nogalē viņa pieņēma pareizticību un kristīto vārdu Elizabete.

5. Liktenis pēc neatkarības atgūšanas
Artmanes dzīves pēdējais posms bija smags. Denacionalizācijas procesā viņa zaudēja savu dzīvokli Rīgas centrā un mūža nogali pavadīja pieticīgos apstākļos vasarnīcā Murjāņos. Sabiedrības attieksme pret viņu bija pretrunīga viņas iepriekšējā politiskā statusa dēļ (viņa bija kandidāte uz augstiem amatiem padomju laikā), tomēr viņas māksliniecisko ģēniju neviens neuzdrošinājās apšaubīt.

Vija Artmane, Lilita Bērziņa un Lāsma Kugrēna veido unikālu Latvijas teātra "zelta ķēdi" – katra ar savu stilu, bet visas ar milzīgu, aristokrātisku pašcieņu.

">

Vija Artmane buvo ne tik aktorė, bet ir viso laikmečio simbolis – ją vadino "Latvijos teatro karaliene" ir visos Sovietų Sąjungos masto žvaigžde. Jos asmenybė sujungė karališką laikyseną, gilią tragediją ir neįtikėtiną moteriškumą.

1. Karalienės statusas ir Dailės teatras
Vija Artmane beveik 50 metų buvo Dailės teatro pagrindinė aktorė. Jos vaidmenys, tokie kaip Džuljeta Šekspyro tragedijoje ar Raimonda "Moteris, kurios jis ieško", tapo legendomis. Ji buvo Eduardo Smiļģio vėlyvojo etapo pagrindinė žvaigždė, vėliau taip pat Pēterio Pētersono ir Arnoldo Liniņio pastatymų ramstis.

2. "Gimtoji kraujas" ir visos sąjungos šlovė
Nors Latvijoje ją mylėjo jau seniai, didžiulę šlovę visoje SSRS jai atnešė filmas "Gimtoji kraujas" (1963). Ji tapo "sovietinės moters" idealu – stipri, mylinti ir kantri. Šiuo metu ją tiesiog dievino milijonai žiūrovų nuo Rygos iki Vladivostoko.

3. "Teatras" ir Džulija Lamberte
Jos kino karjeros viršūnė neabejotinai yra Jānio Streičo filmas "Teatras" (1978) pagal Viljamo Somerseto Moemo romaną. Džulijos Lambertes vaidmuo tapo Artmanes asmenybės veidrodžiu. Jos sakoma frazė: "Kas yra meilė? Teatras. Kas yra teatras? Meilė!" tapo jos gyvenimo moto. Šiame filme ji vaidino kartu su kitomis žvaigždėmis, įskaitant jaunąjį Ivarą Kalniņį.

4. Įdomūs ir mažiau žinomi faktai:
• Vaikystės sunkumai: Jos kelias į viršūnę nebuvo lengvas. Vija gimė valstiečių šeimoje, tėvas žuvo nelaimingo atsitikimo metu prieš jos gimimą. Vaikystėje ji dirbo kaip piemenė ir patyrė didelį trūkumą.

• Šeima ir paslaptys: Ji buvo ištekėjusi už aktoriaus Artūro Dimitero. Tik gyvenimo pabaigoje Artmane atskleidė seniai saugotą paslaptį – jos dukters Kristianos Dimiteres biologinis tėvas iš tikrųjų buvo rusų aktorius Jevgenijus Matvejevas (ekrano partneris filme "Gimtoji kraujas").

• Perėjimas į Naująjį Rygos teatrą: Gyvenimo paskutiniais metais, po politinių ir asmeninių pokyčių, ji paliko Dailės teatrą ir prisijungė prie Naujojo Rygos teatro pas Alvį Hermanį, kur suvaidino savo paskutinį didelį vaidmenį spektaklyje "Pikų dama".

• Vardo keitimas: Gyvenimo pabaigoje ji priėmė stačiatikybę ir krikšto vardą Elizabeta.

5. Likimas po nepriklausomybės atkūrimo
Artmanes gyvenimo paskutinis etapas buvo sunkus. Denacionalizacijos proceso metu ji neteko savo buto Rygos centre ir gyvenimo pabaigą praleido kukliomis sąlygomis vasarnamyje Murjāņose. Visuomenės požiūris į ją buvo prieštaringas dėl jos ankstesnio politinio statuso (ji buvo kandidatė į aukštus postus sovietiniais laikais), tačiau jos meninį genialumą niekas nedrįso abejoti.

Vija Artmane, Lilita Bērziņa ir Lāsma Kugrēna sudaro unikalią Latvijos teatro "aukso grandinę" – kiekviena su savo stiliumi, bet visos su didžiule, aristokratiška savigarba.